Dekoratyvinis paviršius: dažymas, patina ir spalvos
Praktinis dekoratyvinio paviršiaus dažymo vadovas: gruntas, šlifavimas, patina, aukso lakštai, metaliniai efektai ir lauko darbų taisyklės.
Montavimas Žingsnis po Žingsnio
- 1. Patikrinkite elementą ir pagrindą — Įvertinkite dekoratyvinio paviršiaus būklę po transportavimo, patikrinkite matmenis, jungtis, profilio reljefą ir pagrindo tvirtumą. Paviršius turi būti švarus ir sausas.
- 2. Tiksliai išmatuokite ir nupjaukite — Pažymėkite pjūvius pagal faktinius matmenis. Kampinėms jungtims naudokite 45 laipsnių įstrižinį pjūvį, o nelygumus pašalinkite nepažeisdami dekoratyvinio reljefo.
- 3. Paruoškite paviršių — Nuvalykite dulkes ir nešvarumus, atsargiai naudokite grūdėtumas 180-220. Patikrinkite, ar gamyklinis gruntas nepažeistas, o pjūviai ir jungtys paruošti glaistymui.
- 4. Pritvirtinkite elementą — Naudokite poliuretano gaminiams skirtus PU montavimo klijus. Silikono nenaudokite. Elementą papildomai mechaniškai pritvirtinkite varžtais, pasirinkdami tvirtinimą pagal pagrindą ir montavimo instrukciją.
- 5. Užglaistykite ir nušlifuokite — Užglaistykite jungtis bei tvirtinimo vietas. Išdžiūvus glaistui, paviršių suvienodinkite grūdėtumas 180-220ų abrazyvu ir kruopščiai pašalinkite šlifavimo dulkes.
- 6. Užtepkite gruntą, jei reikia — Gamyklinis gruntas yra pradinis sluoksnis, tačiau papildomas gruntas gali būti reikalingas pagal dažų sistemos instrukciją, pjūvio vietą arba glaistytą plotą. Prieš tęsdami patikrinkite suderinamumą.
- 7. Dažykite ir sukurkite efektą — Užtepkite du suderinamos spalvos sluoksnius. Po pagrindinės spalvos, jei numatyta projekte, atlikite patinavimą, sendinimą, aukso lakštų arba metalinį efektą, pirmiausia išbandę techniką atskirame plote.
Medžiagos savybės ir dažymo ribos
Dekoratyvinis paviršius gaminamas iš standaus, uždarų porų poliuretano. Medžiagos tankis yra 150-220 kg/m³, vandens įmirkis mažesnis nei 1 %, o nurodomas temperatūros intervalas yra -100/+80 C. Šie duomenys apibūdina medžiagą, tačiau jie nepakeičia konkrečios dažų sistemos parinkimo ar vietos eksploatacijos įvertinimo. Mažesnis vandens įmirkis nėra tas pats, kas visiškas nepralaidumas vandeniui ar hidroizoliacija.
Gamyklinis gruntas sudaro pradinį sluoksnį, ant kurio galima formuoti galutinę apdailą. Papildomas gruntas gali būti pasirenkamas pagal dažų gamintojo instrukciją, paviršiaus būklę, pjovimo vietas ir glaistytas jungtis. Dekoratyviniai elementai neturi būti vertinami kaip konstrukcinė arba laikančioji sistema. Kolonos, karnizai ir apvadai skirti vizualiai kompozicijai, todėl jų tvirtinimas turi būti projektuojamas atskirai, atsižvelgiant į pagrindą, elemento geometriją ir montavimo dokumentaciją.
Vidaus ir lauko spalvinimo pasirinkimas
Vidaus patalpose dekoratyvinio paviršiaus dažų sistemą galima rinktis pagal norimą blizgumą, valomumą ir spalvos santykį su sienomis, lubomis bei baldais. Tinka poliuretanui suderinami akriliniai vandens pagrindo dažai, jei jų techninėje informacijoje leidžiama naudoti ant gamykloje gruntuoto paviršiaus. Prieš dažant visą partiją verta atlikti bandomąjį plotą, nes spalva ir blizgumas priklauso nuo pagrindo, sluoksnio storio bei apšvietimo.
Lauko apdailai būtina naudoti UV spinduliams atsparius dažus. Lauko sistema turi būti parinkta įvertinus saulės poveikį, temperatūros svyravimus, kritulius ir konkrečios šalies ar regiono klimato sąlygas. Vien vidaus dažai išorėje nėra tinkamas sprendimas. Dažų gamintojų rekomendacijos skirtingose Europos rinkose gali skirtis, todėl darbų vykdytojas turi patikrinti vietinius produktų dokumentus ir suderinamumą. Spalvą verta vertinti realiame fasado ar interjero apšvietime, o ne vien pagal ekraninį katalogo atvaizdą.
Paviršiaus paruošimas prieš dažymą
Paruošimas lemia, ar dažų sluoksnis tolygiai sukibs su gamykliniu gruntu ir ar dekoratyvinė apdaila išryškins, o ne paslėps profilio formą. Paviršius turi būti švarus, sausas ir be dulkių, riebalų, palaidų dalelių ar transportavimo metu atsiradusių nešvarumų. grūdėtumas 180-220 naudojamas atsargiai: tikslas yra suvienodinti paviršių ir pašalinti nelygumus, o ne nušlifuoti profilio reljefą.
Jungtys, pjūvio vietos ir mechaninio tvirtinimo galvutės glaistomos suderinamu glaistu. Išdžiūvus glaistui, šlifuojama 180-220 gritų abrazyvu, kol perėjimas tampa vizualiai vientisas. Po šlifavimo dulkės pašalinamos, o papildomas gruntas naudojamas ten, kur to reikalauja dažų sistema arba kur pažeistas gamyklinis sluoksnis. Nereikėtų pradėti dažyti ant drėgno, nešvaraus ar nepakankamai paruošto pagrindo. Kiekvienam projektui būtina laikytis pasirinkto grunto ir dažų techninių nurodymų, įskaitant jų suderinamumą bei sluoksnių džiūvimo sąlygas.
Patina, sendinimas ir metalo efektai
Patina ir sendinimas keičiami ne medžiagos savybėmis, o vizualiniu dažų sluoksnių išdėstymu. Pirmiausia sukuriamas tolygus pagrindinis atspalvis, tada pasirinktose įdubose, profilio kraštuose arba reljefo perėjimuose tepamas kontrastingas sluoksnis. Perteklius pašalinamas arba sušvelninamas pagal pasirinktą techniką, kad ornamentas išliktų įskaitomas. Patinos toną verta derinti prie viso interjero ar fasado, nes per stiprus kontrastas gali vizualiai suskaidyti dekoratyvinį elementą.
Aukso lakštai ir metaliniai efektai reikalauja lygaus, gerai paruošto pagrindo. Po pagrindinės spalvos galima naudoti suderinamą klijų arba rišiklio sistemą, o metalinį sluoksnį apsaugoti tik tada, kai tai numatyta konkretaus produkto instrukcijoje. Ne visi lakštai ir metalizuoti dažai vienodai reaguoja į apsauginius sluoksnius. Patinai, metaliniam blizgesiui ir aukso lakštams rekomenduojamas bandomasis plotas, nes galutinis rezultatas priklauso nuo šviesos kritimo, įrankio pėdsakų ir sluoksnių skaidrumo.
Montavimas ir apdailos seka Europos projektuose
Poliuretano dekoratyvinių elementų montavimas pradedamas nuo švaraus, sauso pagrindo ir tikslaus matavimo. Kampinėse jungtyse naudojamas 45 laipsnių įstrižinis pjūvis. Elementas klijuojamas poliuretaniniams gaminiams skirtu PU montavimo klijumi; silikonas šiam montavimo veiksmui nenaudojamas. Vien klijavimo nepakanka: mechaninis tvirtinimas varžtais yra privalomas, o jo būdas turi būti parinktas pagal pagrindą, elemento skerspjūvį ir konkretaus gaminio montavimo instrukciją.
Po tvirtinimo jungtys ir tvirtinimo vietos užglaistomos, paviršius šlifuojamas grūdėtumas 180-220ų abrazyvu, prireikus gruntuojamas, o tada dažomas dviem sluoksniais. Tikslaus varžtų išdėstymo ar klijų sąnaudų negalima nustatyti universaliai, nes tai priklauso nuo elemento ir pagrindo. Daugelyje šalių transportavimas, pakuotės apsauga ir montavimo sąlygos skiriasi, todėl prieš užsakant kelioms rinkoms būtina suderinti ženklinimą, tvarkymo instrukcijas ir vietos darbų reikalavimus. Polure sprendiniuose dekoratyvinė paskirtis turi būti aiškiai atskirta nuo konstrukcinės paskirties.
Matavimas, 3D analizė ir pasikartojančių klaidų prevencija
Sudėtinguose interjeruose ir fasaduose dekoratyvinio paviršiaus kokybę lemia ne vien dažai, bet ir geometrijos tikslumas. Profesionalų komanda gali atlikti mokamą vietos apžiūrą, matavimą ir sprendinio analizę, naudodama XGRID taškų debesį bei Artec Ray, Spider 2, Eva arba Leo tiksliuosius skenerius. Prireikus visas plotas ir konstrukcija 3D nuskenuojami, iš tikslių 3D modelių parengiama erdvės schema, pateikimas ir vizualinis dizainas. Paslaugos kaina nustatoma pasiūlymu pagal lokaciją, plotą ir detalumo lygį; konkreti suma iš anksto nenurodoma. Nemokamai parengiamas tik kainos pasiūlymas.
Dažniausios klaidos yra dažymas ant dulkių, nepatikrintas dažų suderinamumas, praleistas papildomas gruntas ant glaistytų vietų, per storas patinos sluoksnis ir lauko darbams parinkti neatsparūs UV dažai. Taip pat klaidinga dekoratyvinę koloną apkrauti perdanga ar naudoti ją kaip atramą. Prieš pradedant darbus reikia patikrinti matmenis, pjūvių vietas, pagrindo būklę, transportavimo pažeidimus ir visų pasirinktų produktų technines instrukcijas.