Kolonų apdaila ir karkaso sistema: saugus pasirinkimas

PU kolona yra tuščiaviduris dekoratyvinis elementas, skirtas esamos kolonos, atramos ar kito paviršiaus apdailai. Ji neperima pastato, perdangos ar stogo apkrovų, todėl neturi būti naudojama kaip laikanti kolona. Pats gaminys turi savo svorį ir tvirtinimo jungčių apkrovas, todėl pagrindas, tvirtinimo būdas ir montavimo vieta turi būti įvertinti pagal konkretų projektą.

Apdailai naudojamas standus, uždarų porų poliuretanas. Jo tankis yra 150-220 kg/m³, o vandens įmirkis yra mažesnis nei 1 %. Šie duomenys neleidžia teigti, kad gaminys visiškai nesugeria vandens ar yra hidroizoliacinė medžiaga. Gamykloje gaminys pateikiamas su gruntuotu paviršiumi, tačiau papildomas gruntas gali būti pasirenkamas pagal dažymo sistemą ir projekto sąlygas.

Polure gaminiai turi būti vertinami pagal jų dekoratyvinę paskirtį: forma, matmenys, pjūvis ir tvirtinimo sprendimas turi atitikti realią vietą bei pasirinktą apdailos sistemą.

Kolonos apdailos pasirinkimą pirmiausia lemia ne vien matomas kolonos skersmuo, o plačiausia vieta, kurią turi apgaubti dekoratyvinis apvalkalas. Vidinis PU kolonos skersmuo turi būti didesnis už plačiausią apdengiamos kolonos, pagrindo, iškyšos ar kito elemento matmenį. Jei vidinis skersmuo lygus plačiausiam matmeniui arba yra mažesnis, apdaila gali neužsidėti, remtis į paviršių ir deformuotis.

Matavimas turi apimti visą apdailos zoną, o ne tik vieną tašką. Reikia įvertinti kolonos nuokrypius, tinko sluoksnį, dažus, dekoratyvines iškyšas ir vietas, kuriose bus sujungtos dvi apvalkalo dalys. Konkretus tarpas tarp gaminio ir pagrindo neturi būti išgalvojamas kaip universali taisyklė, nes tinkamas sprendimas priklauso nuo gaminio pjūvio, vietos geometrijos ir montavimo dokumentacijos.

Europos projektuose matmenys, tolerancijos, transportavimo kryptis ir pakavimo būdas gali skirtis pagal šalį bei objekto sąlygas. Todėl prieš užsakymą verta suderinti faktinius matmenis, pjūvį ir montavimo schemą su techniniu specialistu.

Jeigu ant kolonos apdailos arba per apdailos sistemą turi būti perduodama apkrova, būtinas atskiras metalinis karkasas. Tokiu atveju apkrovą turi perimti skaičiuotai parinkta metalinė konstrukcija, o PU elementas lieka dekoratyviniu apvalkalu. PU kolonos negalima paversti laikančia konstrukcija užpildant ją betonu, mūro mišiniu ar kita kieta medžiaga: betono įliejimas į PU apdailą yra draudžiamas.

Karkasas turi būti suprojektuotas pagal konkrečią apkrovą, tvirtinimo vietą, pagrindą ir statybos projekto reikalavimus. Šiame vadove negalima nustatyti universalaus profilio, skerspjūvio ar tvirtinimo žingsnio, nes tokie dydžiai priklauso nuo objekto. Svarbu atskirti du scenarijus: kai PU apdaila tik uždengia esamą elementą, pakanka dekoratyvinės sistemos tvirtinimo sprendimo; kai apkrova turi būti perduodama, pirmiausia įrengiamas metalinis karkasas, o tik tada montuojama apdaila.

Projektuojant Europos objektui taip pat reikia suderinti karkaso gamybą, transportavimą, pakavimą ir montavimo seką su vietos rangovu bei atsakingu projektuotoju.

PU kolonų apdaila montuojama ant švaraus ir sauso pagrindo. Paviršiuje neturi likti dulkių, atšokusių dalelių, riebalų ar kitų teršalų, kurie galėtų trukdyti klijavimui ir mechaniniam tvirtinimui. Kampinės jungtys atliekamos 45 laipsnių įstrižuoju pjūviu, kad sujungimo vietoje susidarytų tvarkingas kampas.

Elementų sujungimui naudojami poliuretano montavimo klijai. Silikonas šiam montavimo sprendimui nenaudojamas. Vien klijavimo nepakanka: mechaninis tvirtinimas varžtais yra privalomas. Tvirtinimo schema parenkama pagal gaminio matmenis, pjūvį, pagrindą ir montavimo dokumentaciją, todėl negalima iš anksto išgalvoti universalaus varžtų atstumo.

240 cm ilgio korpusas tvirtinamas trijuose taškuose, varžtais iš priešingų pusių. Toks sprendimas padeda suformuoti mechaninį ryšį per visą korpuso aukštį, tačiau faktinės tvirtinimo vietos turi būti suderintos su konkrečiu gaminiu ir pagrindu. Po tvirtinimo jungtys užtaisomos glaistu, paviršius šlifuojamas 180-220 grūdėtumo švitriniu popieriumi, tada gruntuojamas ir dažomas dviem dažų sluoksniais.

PU kolonų apdailos sujungimuose reikia numatyti elastingą mastikos siūlę, nes skirtingos medžiagos ir paviršiai gali judėti dėl temperatūros pokyčių. Siūlė neturi būti uždaroma standžiai taip, kad jungtis negalėtų kompensuoti nedidelių judesių. Elastingos mastikos parinkimas priklauso nuo konkretaus mazgo, paviršių ir dažymo sistemos, todėl būtina tikrinti naudojamos medžiagos suderinamumą su PU bei dažais.

Paruošus jungtis, paviršius glaistomas ir šlifuojamas 180-220 grūdėtumo švitriniu popieriumi. Po šlifavimo pašalinamos dulkės, atliekamas gruntavimas, o vėliau dengiami 2 dažų sluoksniai. Gaminys iš gamyklos pateikiamas su gruntuotu paviršiumi, tačiau papildomas gruntas nėra automatiškai draudžiamas ar visada nereikalingas: jo poreikis priklauso nuo pasirinktos dažų sistemos ir konkrečių paviršiaus sąlygų.

Naudojant lauke, UV spinduliams atsparūs dažai yra privalomi. Paviršiaus atsparumas drėgmei savaime nereiškia hidroizoliacijos ar visiško nepralaidumo vandeniui.

Sudėtingos geometrijos kolonoms, dideliems objektams ar kelių šalių projektams tikslus matavimas padeda sumažinti neatitikimų riziką tarp gaminio ir realios vietos. Profesionalios komandos gali atlikti vietos apžiūrą, matavimą ir sprendimo analizę, naudodamos XGRID taškų debesį bei Artec Ray, Spider 2, Eva arba Leo tiksliuosius skenerius. Jei reikia, 3D skenuojama visa erdvė ir konstrukcija.

Pagal tikslius 3D nuskenuotus gaminių modelius galima modeliuoti patalpą, parengti pateiktį ir vizualinį dizainą. Toks procesas ypač naudingas tada, kai kolona turi iškyšų, skirtingą skersmenį, sudėtingą pagrindą arba kai dekoratyvinę apdailą reikia derinti su metaliniu karkasu.

Vietos apžiūra, matavimas, sprendimo analizė ir 3D skenavimo paslaugos yra mokamos. Paslaugos kaina nustatoma pasiūlymu pagal lokaciją, objekto plotą ir detalumo poreikį; kainos suma šiame vadove nenurodoma. Nemokamai parengiamas tik kainos pasiūlymas. Prieš užsakant taip pat reikia suderinti transportavimo, pakavimo, iškrovimo ir montavimo sąlygas, nes dideli ar trapūs dekoratyviniai elementai skirtingose šalyse gali būti tvarkomi nevienodai.